Naujienos

Prieš dvejus metus 57-erių metų Kauno klinikų pacientę Joaną pradėjo varginti pilvo skausmai, kurie, laikui bėgant, nesiliovė, o tik dar labiau stiprėjo. „Atsirado pilvo pūtimas, pradėjo kristi svoris. Iš pradžių galvojau, kad svoris krenta, nes laikausi dietos. Bet net ir nustojus jos laikytis, jis vis tiek krito. Apsilankiau pas šeimos gydytoją, kuris, atlikęs kraujo tyrimus, rekomendavo apsilankyti pas gydytoją chirurgą“, – pasakoja Joana. Taip pacientė atsidūrė Kauno klinikose.

73 metų šiaulietę Eleną ne vienerius metus kamavo sveikatos problemos, kurios, kaip pati moteris manė, yra vyresnio amžiaus pasekmė. „Vartojau vaistus nuo hipertenzijos, II tipo cukrinio diabeto. Negalėjau net prigulti ant kairiojo šono – iškart vargindavo dusulys“, – pasakoja moteris. Nei moteris, nei ją gydę ir konsultavę Šiaulių medikai neįtarė, kad tikroji moters prastos savijautos priežastis – iš autonominio nervų mazgo išsivystęs navikas, vadinamas paraganglioma.

Beveik prieš dvejus metus Aurimas pajuto stiprų nuovargį, kuris kamavo net ir gerai išsimiegojus. Iš pradžių vyras į jį nekreipė daug dėmesio. „Vėliau atsirado tuštinimosi problemų, praplyšo žarna ir ilgai negijo. Pakilus temperatūrai, supratau, kad šių simptomų ignoruoti negaliu, todėl nusprendžiau apsilankyti pas gydytoją“, – pasakoja Kauno klinikų pacientas.

Trumposios žarnos sindromas – reta virškinimo sistemos ir kepenų liga, kuri Lietuvoje diagnozuota vos septyniems pacientams. Viena iš jų – Kauno klinikų pacientė 43-ejų metų Astutė. Visai neseniai, praleidusi beveik penkis mėnesius Kauno klinikose, moteris išvyko namo. Per šį laikotarpį jai atliktos net trys operacijos. „Lapkričio mėnesį pajutau skrandžio skausmą, išgėriau vaistų. Atrodė, kad skausmas nuslūgo, – prisimena Astutė. – Ryte su drauge išgėrėme kavos ir vėl prasidėjo stiprus skrandžio skausmas, vėmimas, viduriavimas.“

Atšilus orams, Jonas kartu su artimaisiais nusprendė išsikepti šašlykų ir taip pasidžiaugti artėjančia vasara. Tačiau niekas negalėjo įtarti, kad ramus pasisėdėjimas artimųjų rate baigsis Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikoje. „Prisimenu tiek, kad artimasis mane prajuokino tuo metu, kai burnoje turėjau mėsos gabalėlį, – prisimena Jonas. – Netikėtai įtraukiau šašlyką giliai į gerklę ir užspringau. Po kiek laiko praradau ir sąmonę“.

Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrius sulaukė ypatingos dovanos – daugiafunkcinio skubios pagalbos vežimėlio, skirto palengvinti personalo darbą. Skyriaus vadovas Algirdas Dagys pastebi, kad šis vežimėlis nuo kitų skyriuje naudojamų vežimėlių skiriasi savo ypatybėmis. „Naujojo vežimėlio stalčiai pažymėti skirtingomis spalvomis, o juose sudedami vaistai ir priemonės, atsižvelgiant į vaikų amžių ir svorį, – teigia A. Dagys. – Toks ženklinimas padeda sutaupyti laiko ir išvengti galimų klaidų.“

Viena sparčiausiai besivysčiusių medicinos sričių Nepriklausomoje Lietuvoje buvo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūra. Labiausiai džiugina neišnešiotų naujagimių, gimusių anksčiau nei 32 nėštumo savaitę, išgyvenamumo rodikliai. „Jei 2013 metais naujagimių, gimusių 22-23 nėštumo savaitę išgyvenamumas siekė 20 proc., o gimusių 24-25 savaitę – 60,9 proc., tai 2017 m. 22-23 nėštumo savaitę gimusių naujagimių išgyvenamumas jau siekė 62,5 proc., o gimusių 24-25 savaitę – 70,6 proc.“, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė.

Organų transplantacija – svarbus procesas, gelbstintis gyvybes ir gerinantis pacientų gyvenimo kokybę. COVID-19 pandemijos metu kilo iššūkis rasti būdą, kaip toliau saugiai ir sėkmingai vykdyti transplantacijos procesus. „Pandemijos metu visame pasaulyje organų transplantacijų procentinis skaičius krito, tačiau Lietuvoje – didėjo, o 2021 metai buvo ypač sėkmingi“, – sako Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, Organų donorų programos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis. Vyresnysis transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura pabrėžia, kad komanda ne kartą galvojo stabdyti transplantacijų procesą Kauno klinikose, tačiau priimtas sprendimas vis tik dirbti drąsiai ir užtikrintai parodė, kad viskas yra įmanoma net ir sudėtingiausiomis situacijomis. 

Tinklalaidėje „INFOKASTAS“ doc.dr. T. Tamošuitis ir A. Bura pasakoja apie transplantacijos procesą, kaip viskas keitėsi pandemijos metu ir kokias pamokas išmokome.

56-erių metų Endželos ligos istorija prasidėjo prieš kiek daugiau nei metus. „Supratau, kad kažkas yra negerai, kai išbėrė visą kūną ir nukrito svoris“, – prisimena Endžela. Vėliau paaiškėjo diagnozė – moteriai nustatyta ūminė mieloleukemija. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas ir onkologas chemoterapeutas dr. Domas Vaitiekus teigia, kad daugumai šia liga sergančių pacientų nepakanka vien gydymo medikamentais ar kitų modernių gydymo būdų. Alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija (KKLT) jiems tampa vienintele viltimi įveikti ūminę mieloleukemiją.

Balandžio mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas parodė, kad COVID-19 pandemija atkreipė visuomenės dėmesį į ligoninių veiklą, bet reputacijos vertinimui įtakos neturėjo. Kauno klinikų reputacijos vertinimas išliko stabiliai teigiamas, o įstaigos žinomumas reikšmingai išaugo. Per trejus metus jis padidėjo 8 proc.

Gimdos kaklelio vėžys – vienas dažniausiai moterims diagnozuojamų onkologinių susirgimų. Kasmet pasaulyje ši klastinga liga nustatoma daugiau nei pusei milijono pacienčių, o Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta apie 500 moterų. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Kristinos Jarienės, neatsižvelgiant į pacienčių amžių, gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp diagnozuojamų onkologinių susirgimų. „Jei vertintume gimdos kaklelio dažnį jaunoms, reprodukcinio amžiaus moterims, joms ši onkologinė liga yra antra arba trečia pagal dažnį, – teigia doc. dr. K. Jarienė. – Šios ligos dažnis pradeda didėti nuo 35-40 metų amžiaus.“ 

Gegužės 22 dieną Kaune pasiektas Lietuvos rekordas: skubiosios medicinos gydytojai išmokė gaivinti daugiausiai žmonių per vieną dieną. Vos per 7 valandas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginyje „Kaunas Gaivina“ skubiosios medicinos gydytojams pradinio gaivinimo veiksmų pavyko išmokyti daugiau nei 700 žmonių. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. dr. Kęstutis Stašaitis sako, kad mokėti suteikti pirmąją pagalbą, ypač tokiu neramiu laikmečiu, yra mūsų visų pilietinė pareiga, prisidedanti prie visuomenės saugumo. „Smagu, kad prie visuomenės saugumo reikšmingai prisideda ir Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojai“, – sako profesorius.