Naujienos

Akušeriai – gydytojų komandos dalis, savarankiški sveikatos priežiūros specialistai, mažos rizikos nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio periodo sveikatos sistemos atstovai. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovo prof. Mindaugo Kliučinsko, akušerio specialybė tiesiogiai siejama su reprodukcinio amžiaus moters bei ankstyvojo periodo naujagimio sveikatos priežiūra. 

„Džiugu, kad nuo 2012 m. mūsų klinikoje akušeriams patikėjus daugiau savarankiškumo, jie išaugo žiniomis, įgūdžiais ir pasitikėjimu. Sėkmingai savarankiškai prižiūri mažos rizikos nėščiąsias, padeda ir priima gimdymus bei vykdo pagimdžiusių moterų priežiūrą, – sako prof. M. Kliučinskas. – Kadangi studijų metu teko dirbti akušeriu, gerai suprantu, kokį didelį darbą jie atlieka ir kiek dar daug galėtų daryti. Todėl nuoširdžiai dėkoju visiems akušeriams, sąžiningai vykdžiusiems ir vykdantiems savo pareigą padėti nėščiosioms ir gimdyvėms.“

Pacientė Rima iki retos plautinės hipertenzijos (PH) formos – plaučių arterinės hipertenzijos (PAH) diagnozės buvo sveika moteris, neturinti jokių sveikatos problemų. Netrukus po antro vaikelio gimimo ji pradėjo justi pirmuosius ligos simptomus – dusulį po fizinio krūvio, krūtinės skausmą. Šie simptomai kasdien darėsi vis stipresni. „Pirminiai tyrimų rezultatai buvo geri. Mane gydytoja apibūdino kaip jauną, sveiką žmogų, – prisimena Rima. – Aplankiusi keletą skirtingų sričių specialistų ir išgirdusi PAH diagnozę supratau, ką reiškia posakis „lyg žemė slysta iš po kojų“. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė doc. dr. Deimantė Hoppenot teigia, kad plautinė hipertenzija neturi specifinių simptomų (dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra dusulys fizinio krūvio metu ir bendras silpnumas), todėl visame pasaulyje nuo simptomų pradžios iki diagnozės nustatymo užtrunkama net iki 3 metų.

Lietuvoje atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19, Kauno klinikos grįžta prie ikipandeminio darbo organizavimo, bet ir toliau užtikrinant infekcijų kontrolę ir viruso plitimo prevenciją.

Darbo organizavimo tvarkos pasikeitimai Kauno klinikose nuo gegužės 1 dienos:

• ​​Kauno klinikose hospitalizuojamiems pacientams nebereikia turėti neigiamo COVID-19 PGR tyrimo atsakymo. Dėl šios infekcijos bus tiriami tik ūminių kvėpavimo takų infekcijų simptomų turintys pacientai bei didžiausios rizikos pacientai, kuriems tyrimą paskirs gydytojas.
• Vėl leidžiamas pacientų lankymas įstaigos nustatyta tvarka lankymo valandomis.
• Ligoninės patalpose išlieka privalomas medicininių veido kaukių arba respiratorių dėvėjimas, siekiant užtikrinti pacientų, jų artimųjų ir ligoninės darbuotojų saugumą.

Pacientų lankymo valandos: 11-13 val. ir 16-19 val.

Lytinių organų nusileidimas – patologija, kai dėl dubens dugno silpnumo gali leistis žemyn priekinė makšties sienelė, šlapimo pūslė, gimdos kaklelis su visa gimda, užpakalinė makšties sienelė ar tiesiosios žarnos priekinė dalis. Manoma, kad su lyties organų nusileidimu susiduria  maždaug kas devinta moteris. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas doc. dr. Eimantas Švedas pabrėžia, kad ši patologija yra gydoma, o naujos gydymo galimybės gali dar efektyviau išspręsti šias problemas.

Jauna mama Gabija, slaugiusi dukrą ligoninėje, pati pasijuto prastai. Grįžusi namo, ji nutarė profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją ir išsiaiškinti atsiradusio silpnumo priežastis. Šis apsilankymas moteriai tapo lemtingas. „Prieš kelis metus tulžies pūslėje turėjau akmenų, todėl gydytoja nusprendė atlikti echoskopiją, po kurios pasiūlė konsultacijai nuvykti pas chirurgą“, – prisimena Kauno klinikų pacientė.

Saulėtą rytą Kauno klinikų medikus pradžiugino ligoninės administracijos dovana – 2230 pavasariškų tulpių žiedų. Kartu su besiskleidžiančiais pavasario vilties žiedais Kauno klinikų medikams skriejo nuoširdūs sveikinimai Medicinos darbuotojų dienos proga ir padėka už išsaugotas pacientų gyvybes, kasdienius stebuklus ir atsidavimą profesijai. 

Dėkojame medikams už jų darbą ir norą padėti kitiems! 

Su Medicinos darbuotojų diena!

50-ies metų pacientė Daiva gyveno įprastą gyvenimą: dirbo mylimą darbą, mėgo važinėtis dviračiu gimtajame mieste Alytuje. Pradėjusios tinti kojos kėlė susirūpinimą, tačiau, kaip pati Daiva sako, dirbantiems darbą, kuriame reikia nuolat sėdėti, tokių problemų atsiranda. Vieną dieną, nusprendusi ieškoti kojų tinimo priežasties, Daiva sužinojo diagnozę – kepenų cirozė, kurią sukėlė reta Vilsono liga. „Mano istorija dar kartą parodo, kad kepenų ligos ateina tyliai ir nepastebimai“, – sako Kauno klinikų pacientė.

Suprastėjusi miego kokybė, gali kelti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, metabolinėmis bei kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė sako, kad laikantis gero miego rekomendacijų, žmonės gali ne tik sugrįžti į norimą miego ritmą, pagerinti jo kokybę nakties metu, bet ir išsaugoti sveikatą. „Miego ritmas – labai svarbus žmonėms, o geras ir kokybiškas poilsis priklauso nuo daug veiksnių, apie kuriuos kartais net nesusimąstome“, – sako gydytoja neurologė.

Ketvirtadienį Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pristatė metinę ligoninės veiklos ataskaitą įstaigos dalininkams, Stebėtojų tarybos nariams bei ligoninės bendruomenei, peržvelgė svarbiausius nuveiktus darbus bei pasiekimus ir apžvelgė siekinius artimiausiems metams. „Praėję metai buvo sudėtingi ir išskirtiniai, bet Kauno klinikoms pavyko ir toliau žengti progreso keliu“, – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.