Naujienos

Karolinos naujagimis netikėtai gimė 33-ąją nėštumo savaitę. „Ruošiausi atostogoms, šventėms, kai staiga vaikelis į pasaulį nusprendė ateiti anksčiau nei buvo planuota“, – prisimena ji. Moteris, pagimdžiusi kūdikį, iškart bandė žindyti jį pati. „Kurį laiką sūnus buvo su zondu burnoje, kuris jam pradėjo kvėpuoti, tačiau norėjau pabandyti jį pamaitinti motinos pienu. Intuityviai jaučiau, kaip jį paimti ant rankų, kaip nukreipti galvytę, kaip padėti jam lengviau žįsti, – sako Karolina. – Reikia didelio noro, pasitikėjimo savimi ir personalu, ramių minčių ir žinių tam, kad pavyktų maitinti savo naujagimį.“

Neseniai vienuoliktą klasę pabaigęs septyniolikmetis Justas, prisimindamas savo istoriją, sako, kad svarbiausia – neprarasti vilties ir pasitikėti gydytojais. Prieš trejus metus vaikinui diagnozuotas trumpųjų kaulų piktybinis navikas – Ewing sarkoma. „Nejaučiau jokių ligos simptomų, o mano istorija prasidėjo nuo traumos, kurią patyriau žaisdamas futbolą, – pasakoja Justas. – Traumos metu lūžo dešiniosios kojos vidurinis pirštas, todėl atvykau į Kauno klinikas tyrimams.“

Liepa – sarkomos žinomumo mėnuo. Juo siekiama atkreipti dėmesį į šią retą onkologinių ligų formą, didinti visuomenės supratimą apie jas ir supažindinti su iššūkiais, kurie tenka pacientams, nustačius šią diagnozę. 

Pacientai, kuriems pirmą kartą nustatytas arba įtartas vėžys, gydytojo onkologo konsultacijai registruojami pirmumo tvarka tel. +37037326256, +37037326068. Vaikų onkologijos ir hematologijos centro registratūros numeris +37037326033. Registracijai būtinas gydytojo siuntimas.

Beveik prieš metus staiga suprastėjo Kauno klinikų pacientės Veronikos sveikata. Vieną dieną jai tiesiog pradėjo bėgti iš nosies kraujas, kurio nebuvo įmanoma sustabdyti. „Nuvykau į ligoninę ir savijautai pagerėjus, sugrįžau namo. Po kurio laiko, kraujas vėl pradėjo bėgti ir tai kartojosi nuolat, bet stengiausi į jį nekreipti dėmesio. Maniau, kad taip turi būti“, – pasakoja moteris.

Kauno klinikose dirbantiems nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams sudarytos sąlygos lietuvių kalbos mokytis neišeinant iš įstaigos – pamokos vyksta ligoninėje. Lietuvių kalbos mokytoja Gitana Liaudinskienė tris mėnesius mokė Kauno klinikų darbuotojus iš Ukrainos lietuvių kalbos pagrindų. Birželio pabaigoje pirmoji grupė ukrainiečių, kurią sudarė šešios moterys, gavo pažymėjimus, įrodančius, kad jos sėkmingai pabaigė A1/A2 lygio programą užsienio piliečiams, atvykusiems gyventi Lietuvos Respublikoje ir nemokantiems lietuvių kalbos.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Valstybės dienos proga liepos 6-ąją įteikė valstybės apdovanojimus.

Liepos 5 dieną Kauno klinikose lankėsi Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Brian Olley. Oficialaus vizito metu Jungtinės Karalystės ambasados delegacija, sudaryta iš amabasadoriaus, mokslo ir inovacijų koordinatorės Baltijos šalims Miglės Masaitytės, Tarptautinės prekybos departamento patarėjos Ringailės Savičienės ir Patekimo į rinką Baltijos šalyse patarėjos Marinos Delegan, apžiūrėjo Kauno klinikų miestelį ir jame esančius modernius padalinius.

28 metų Agnei vaikystėje dažnai kartodavosi šlapimo takų uždegimai, ateityje nulėmę blogėjančią inkstų veiklą. Dar ankstyvoje jaunystėje moteriai buvo diagnozuota lėtinė inkstų liga. „Visada žinojau, kad ateityje prireiks inksto transplantacijos, bet gyvenau su mintimi, kad ši diena dar labai toli“, – prisimena jauna moteris. Deja, inksto transplantacijos Agnei prireikė greičiau nei ji tikėjosi – jai buvo vos 26-eri. Suvieniję jėgas, dviejų didžiausių Lietuvos ligoninių – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų – medikai pagerino jaunos pacientės savijautą bei grąžino jai gyvenimo kokybę.

Per metus Kauno klinikose spinduline terapija gydoma apie 2,5 tūkst. pacientų, o spindulinė terapija – vienas iš svarbiausių ir sėkmingiausių onkologinių ligų gydymo metodų. Gitana – Kauno klinikų pacientė, kuriai spindulinė terapija padėjo sustabdyti klastingą onkologinę ligą. Moteris nuolat tikrindavosi, ar nėra pakitimų krūtyje. Prieš trejus metus užčiuopusi guzelį, ji, kiek pasvarsčiusi, nusprendė apsilankyti pas gydytoją. „Žinojau, kad už pusės metų turiu suplanuotą patikrą, todėl nusprendžiau palaukti. Prabėgus kelioms savaitėms, pastebėjau, kad guzelis tik didėja. Tai ir paskatino apsilankyti pas šeimos gydytoją“, – pasakojimą pradeda moteris.

Prieš dvejus metus 57-erių metų Kauno klinikų pacientę Joaną pradėjo varginti pilvo skausmai, kurie, laikui bėgant, nesiliovė, o tik dar labiau stiprėjo. „Atsirado pilvo pūtimas, pradėjo kristi svoris. Iš pradžių galvojau, kad svoris krenta, nes laikausi dietos. Bet net ir nustojus jos laikytis, jis vis tiek krito. Apsilankiau pas šeimos gydytoją, kuris, atlikęs kraujo tyrimus, rekomendavo apsilankyti pas gydytoją chirurgą“, – pasakoja Joana. Taip pacientė atsidūrė Kauno klinikose.

73 metų šiaulietę Eleną ne vienerius metus kamavo sveikatos problemos, kurios, kaip pati moteris manė, yra vyresnio amžiaus pasekmė. „Vartojau vaistus nuo hipertenzijos, II tipo cukrinio diabeto. Negalėjau net prigulti ant kairiojo šono – iškart vargindavo dusulys“, – pasakoja moteris. Nei moteris, nei ją gydę ir konsultavę Šiaulių medikai neįtarė, kad tikroji moters prastos savijautos priežastis – iš autonominio nervų mazgo išsivystęs navikas, vadinamas paraganglioma.