Naujienos

COVID-19 pandemija apribojo žmonių judėjimą, bet nesustabdė ligų progresavimo. Šiuo laikotarpiu ypatingai išryškėjo problemos, susijusios su padidėjusiu krūviu regos organams ir su pavėluotu lėtinių akių ligų gydymu. Pastebima, kad pacientai vis dažniau kreipiasi dėl užleistų akių ligų, kai jau ne visada galima sugrąžinti prarastas regėjimo funkcijas. Viena iš tokių ligų – glaukoma. Apie šią ligą ir jos gydymo galimybes kalbiname  Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovę prof. Ingridą Janulevičienę. Pasak profesorės, vienintelis būdas išvengti negrįžtamo aklumo, kurį gali sukelti ši klastinga liga – tai reguliariai lankytis pas gydytoją oftalmologą, kuris laiku nustatytų ligą ir skirtų atitinkamą gydymą. 

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. Jurgita Plisienė buvo įvertinta tarptautinės mokslininkų bendruomenės ir pakviesta tapti viena iš dešimties tarptautinio Karaliaus Faisalo apdovanojimo atrankos komiteto Medicinos srityje komisijos narių. Saudo Arabijoje vykusioje atrankoje komisijos nariai iš skirtingų pasaulio valstybių sprendė, kam šiais metais atiteks prestižinis mokslininkus ir institucijų atstovus remiantis Karaliaus Faisalo apdovanojimas ir premija.

Kauno klinikų medikai dalyvauja tarptautiniame klinikiniame „Dviejų etapų savaime išsiplečiančio (SI) aortos vožtuvo sistemos Vienna pirmasis žmonėms (angl. FIH) galimybių/pagrindimo“ tyrime. Šio tyrimo metu Kauno klinikose sėkmingai atlikta aortos vožtuvo implantacija per kateterį, neatvėrus krūtinės ląstos, panaudojant iš anksto visiškai sumontuotą aortos vožtuvą su sausų vožtuvo burių technologija.

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atliktas naujas ir efektyvus sunkios žarnyno ligos – Krono ligos sukeltų išangės fistulių gydymas padaugintomis kamieninėmis riebalinio audinio ląstelėmis. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas pažymi, kad pastaruoju metu kamieninių ląstelių terapija vis plačiau taikoma gydyti sunkias, kitais metodais nepagydomas, ligas.

Sausio 6 dieną, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos medikai vedė mokymus didelei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ savanorių komandai apie tai, kaip teisingai reikėtų suteikti pirmąją pagalbą. 

Arnas – 13 metų berniukas, kuriam Kauno klinikose transplantuotas inkstas. Pirmieji ligos simptomai buvo neįprasti: vaikui sukosi galva, šį simptomą lydėjo vėmimas, silpnumo jausmas. Tauragėje atlikti kraujo tyrimai parodė ypač žemą hemoglobino kiekį kraujyje ir kitus grėsmingus pakitimus. Arnas skubiai atvežtas į Kauno klinikų Vaikų ligų kliniką, kur paaiškėjo diagnozė – įgimta galutinės stadijos inkstų liga. „Inkstų ligos gali būti apgaulingos ir neturėti jokių specifinių simptomų“, – pasakoja Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų lėtinių ir retų inkstų ligų centro vadovė, gydytoja vaikų nefrologė doc. Jūratė Masalskienė. Būtent tokia ir buvo Arno istorija.

Kauno klinikų bendruomenė palydėjo 2021-uosius metus tradicinėje šventinėje penkminutėje, kuri, kitaip nei įprastai, vyko nuotoliniu būdu. Paskutinę metų dieną Kauno klinikose apžvelgti reikšmingiausi metų įvykiai, skambėjo nuoširdūs sveikinimo žodžiai, o šventinę atmosferą kūrė Kauno styginių kvartetas.

Šią savaitę Kauno klinikų specialistai atliko jau šešioliktą kepenų transplantaciją, kuri pacientei, sergančiai reta kepenų liga, tapo vienintele viltimi pasveikti. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas teigia, kad tai – rekordinis kepenų transplantacijų skaičius per metus ligoninės istorijoje. „Tik dėka daugiadalykės profesionalų komandos, išvystytos infrastruktūros ir tinkamo pasiruošimo galime pasiekti tokių reikšmingų rezultatų transplantologijos srityje“, – sako profesorius. 

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos (angl. International Women‘s Association of Vilnius) narės nepamiršta Kauno klinikų pacienčių, sergančių krūties vėžiu. Jos, kaip ir kasmet, įteikė šioms moterims dovanas – 50 krūties audinio žymeklių. Šie iš labai brangių metalų pagaminti žymekliai naudojami išplitusio naviko, esančio krūtyje, riboms prieš neoadjuvantinį gydymą pažymėti. Po šio gydymo, naudojant šiuolaikinius chemoterapinius vaistus, dažniausiai navikas visai išnyksta.

Po beveik 2 mėnesius trukusio intensyvaus gydymo Kauno klinikose Vaidas grįžo į namus. Spalio mėnesį jaunas vyras susirgo COVID-19 liga. „Gydymo laikotarpis buvo sudėtingas, bet mano vaikai maži, todėl norėdamas pasveikti dariau viską, kad tik mano trys dukrytės neliktų be tėčio“, – pasakojimą pradeda jis.